society killed the teenager

Pažiūrėjus Romeo + Juliet pradedu galvoti apie meilę ir kaip žmonėms ji plauna smegenis. Mano manymu Romeo ir Džiuljeta  yra pusglušiai, juk meilė yra tik maža mažytė detalė šioje visatoje, dėl kurios mirti tikrai neverta. Vakar biologijos mokytojas parodė karvės organus, kepenis, plaučius, žarnas. Tiek daug kraujo ir gleivių tikrovėje dar nesu mačiusi, tačiau kažkodėl šlykštu nebuvo. Paksui jis parodė širdį, kumščio dydžio, mažytę, gličią ir spindinčią. Kaip šis kraujuotas daiktas gali būti asocijuojamas su meile? Užteks tų nuvalkiotų kalbų, aš gyvenu ne dėl meilės, o dėl to, kad reikia. Galbūt aš ir esu liūdnas žmogus, tačiau esu realistė, kas gali būti mano geriausia arba blogiausia savybė, aš apsvarstau situaciją ir nusprendžiu ko tikėtis. Galbūt todėl Lapkritis atrodo toks mėnuo be jokių siurprizų. Gyevnime gali turėti arba viską, arba nieko, maždaug kaip nakties temperatūra, svyruojanti tarp 0 ir 1, o man vis atrodo, kad savo šansą praleisiu.