Jau kiek valandų sėdžiu prie kompiuterio ekrano ir žvelgiu į vos prirašytą word dokumentą. Kur dingsta mano mąstymas kai rašau kažką naudingo? Tikrai savimi nusivyliau, visą dieną mane persekioja kažkoks pasišlykštėjimo jausmas, lyg būčiau kokia menkysta nemokanti lietuvių kalbos ir net negalinti parašyti paprasto rašinio. Jau kiek laiko mąstau anglišku, lietuvišku ir prancūzišku mišiniu, nors kas žino, galbūt kiekvienas turime savo kalbą, kuri lieka neužmiršta mūsų pasąmonėje.
Mano emocijos kasdien kinta lyg Baltijos jūra, į kurią žvelgiau Rugpjūčio mėnesį sėdėdama ant latviško smėlio. Nuolat prisimenu tą nuostabią naktį kai atkeliavusi į Pavilostę bėgau išsimaudyti saulėlydžio atspindyje, kaip leidausi sūrioms bangoms mane praryti ir vėl išspjauti, kaip tarsi šimtas porcelianinių vazų jos suduždavo prie pat kranto. O štai sekančią dieną vanduo teliuskavo tarsi šilko draperija, kažkuo pasikeitęs, orus, visą amžinybę pasiglemžęs reikšmingiausius prisiminimus. Lyg nieko nebūtų įvykę.
keista kaip zmogus, turintis toki rasymo talenta, negali prisiversti parasyti rasinio :) Man tu rasai puikiai, graziai lieji mintis :) As va niekad negaledavau prisiversti mokykloje rasyti rasiniu, dabar universitete,su rasto darbais irgi ne kazka... mieliau kanors i bloga parasyti :)
AtsakytiPanaikintiSandra
Kur mano raktai?