sekmadienis, lapkričio 27
fosforinė nostalgija
Žibintų šviesa atsispindi mažame tvenkinyje, aš į jį žvelgiu pro mašinos langą, kažkur važiuoju, tačiau išlipti net nesiruošiu. Kaip jauku sėdėti ant patogios sėdynės ir stebėti naktinį gyvenimą pagal aštunto dešimtmečio hitus. Tvenkinys man primena Šveicariją, karts nuo karto pagalvoju, o kas darosi Ženevoje? Prieš kelias savaites airiškame bare sutikau žavų daną, jis man papasakojo, kad kaip ir aš gyveno Šveicarijoje ir važiuoja ten studijuoti. Kažkodėl šios pastarosios savaitės buvo itin nostalgiškos, tiek daug tų vaikystės prisiminimų... Norisi sugrįžti bent vienai dienai, aplankyti žaidimų aikšteles ir parkus, pamatyti tą visai kitokį dangų. Norisi tos praeities, taip skaudu yra suprasti, kad nevertinai to, kas tau prasprūdo pro pirštus.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
o aš noriu tos vasaros, kai buvau 8 metų, paskutinę dieną tryniau "lievą" dviratį su 5 bėgiais, bet vakare su visais kiemo bernais skriejom pagrindine mūsų užmiesčio rajono gatvele. Tokie mažamečiai "Greiti ir įsiutę".:)) ir taip gera buvo priklausyt kokiai chebrai, kur visi kone šeima su bazėm ir iš pagaliukų padarytais pistoletais. Užaugau tarp berniukų. Kadaise jaučiausi nekaip, kad neturėjau beveik to rožinio Britne ir Barbių manija (nors žaidžiau jomis, žaidžiau;D) kvepiančio laikotarpio, bet dabar džiaugiuos, kad ir aukščiau žemės, krokodilą, ali baba lošiau:)))))))
AtsakytiPanaikinti