sluoksniuoti sluoksnių sluoksneliai

Tas keistas jausmas kai kiekviena diena atrodo kaip pirmadienis, kai verki dėl tokių dalykų, dėl kurių prižadėjai niekada neverksusi, kai kiekvieną dienos sekundę galvoje skamba liūdnos melodijos arba naujoji Rebecca Black daina. Bandau save įtikinti, kad tai tik bloga savaitė, tačiau kaip galima būti tikriems? Savo jausmus išlieju pirštų pagalvėlėmis, kuriomis spaudinėju gitaros stygas. Mano rankos kvepia plienu, o dvasia - muzika. Nesinori kalbėti ar rašyt, tiesiog norisi vien groti, groti, groti, groti, ach, kaip man patinka tas žodis, tas agresyvumas ir tie du stabilūs ir tvirti skiemenys, groti. Kartais norisi sulaužyti savo gitarą, tiesiog trenkti ją į žemę kaip Kurtas Cobainas per savo pasirodymus, tačiau galbūt dabar dar ne laikas, juk aš taip myliu savo Liusę. Vistiek kažkada ateis laikas, juk laikas ateina viskam.