you can't chase time

Kas čia dabar vyksta? Atleisk, ore, bet su tavimi kažkas tikrai negerai. Atrodo eini gatve jau pasiruošęs pavasariui, juk jau vasaris, tuoj gersim limonadą besiilsėdami sodelyje ir klausysimės kamanių dūzgimo. O regis oras, kaip ir likimas, kaip ir visas pasaulis, visa visata, yra tikras pokštininkas. Šalta. Temperatūra krenta. Tuoj snaigės pradės šokti baletą, teks spurdėti šaltyje belaukiant autobuso ar žygiuojant iki arčiausios metro linijos. Bent jau turiu naują paltą, vilnonį, leopardo dėmelėmis išpuoštą. Bent šiek tiek norisi išsiskirti iš juodos minios, nagi, kodėl tai toks tamsus metas? Retkarčiais pamatai žmogų su spalvotomis pėdkelnėmis ar keistu paltu ir nusišypsai jam, jis ir taip šypsasi, matosi, kad gerai jaučiasi savame kailyje.
Šį sausį supratau, kad ant nieko negalime užklijuoti etiketės. Mes gyvename pasaulyje, kur teisinga nuomonė neegzistuoja, juk į kiekvieną klasuimą turi būti bent du atsakymai. Mes gimėme kritikais, tokie mūsų dalia, tiesiog svarbu suprasti, kad turime daug konkurencijos.