paukštelių čiulbėjimas ir surūdijusių pistoletų kvapas

Šiandien man gedulas, tačiau vietoj juodų, formalių drabužių dėviu NIRVANA marškinėlius. Su gimtadieniu, Kurtai. Aš tavęs niekada nepamiršiu, tavo liūdnumo neslepiančių akių, tavo nuoširdaus rūpestingumo, tavo požiūrio į pasaulį. Šią dieną man dar kartą sudužo širdis.
Tai man primenu dainą, kurią sukūriau apie vieną savo "draugę". Ji vadinasi Kurt Cobain is watching us from Heaven. Mat tokia viena mano klasiokė apsirengė NIRVANA palaidinę ir pradėjo visiems teigti, jog tai yra jos mėgstamiausia grupė.
'NIRVANA is my favourite band too! I love Kurt Cobain so much.' pasakiau jai.
Ji ta pačia buka šypsena ir nei kiek nesutrikusiu veidu toliau žvelgė į mane.
'Who's Kurt Cobain?' pasakė ir debiliškai nusišypsojo. Norėjau į ją kokią kėdę mesti ar dar kažką. Norėčiau tokias blondines popso fanes ištrinti iš savo gyvenimo. Dabar net juokinga darosi.
Galbūt aš šiek tiek perdedu, visada būdavau klasėje ta, kuri nuolatos kalba apie Kurtą Cobainą. Dabar gal ne tiek daug, tačiau praeitais metais niekada neužsičiauptdavau. Jis man padėjo atrasti save pačią, jis man padėjo įveikti depresiją, jis man suteikia vilties, nes aš žinau, kad nepadarysiu tų pačių klaidų, kurias padarė jis. Nesvarbu, kad man pasidaro liūdna jį prisiminus, svarbiausia tai, kad be jo mano širdis jau seniai būtų suplyšusi į skutelius.