punk's not dead punk's sleepin' drunk

Nusprendžiau rašyti knygą. Žinau, niekada jos neišleisiu, tačiau galbūt pasiliksiu sau. Joje amžiams bus įrašytos mano idėjos, kad jos nepabėgtų iš galvos. Aš jums prižadu, kažką tikrai buvau sumaniusi pasidalinti šiame bloge, tačiau dabar galva tuščia ir aš apie nieką net galvoti nenoriu. Kažką tirkai norėjau parašyti, turbūt vėl apie tuos pačius dalykus, muziką ir mūsų visuomenę, kaip pasaulis skęsta šioje netikrų įdegių ir nagų, nuvalkiotos muzikos ir save besifotografuojančių kekšių bangoje. Ir kad atrodytų orginalios, jos nusidažo raudonai plaukus.

Aš irgi nemanau, kad esu orginali. Tikrai, dabar tokie žmonės - tikra retenybė. Aš rašau apie kitus, apie aplinką, o apie pačią save ir pačios jausmus - nelabai. Tačiau tas kas viduje yra svarbiausia, koks skirtumas tie brangūs drabužiai ar milžiniškos krūtys. Mes visi esame žmonės ir man bjauru kaip kiti žvelgia tik į išvaizdą. Oh well, galbūt galvočiau visai atvirkščiai jeigu turėčiau tobulus veido bruožus, tačiau turbūt mano likimas yra būti bambančia boba.