and the sky was made of amethyst

Neįsivaizduojat koks nuostabus jausmas atrasti Pink Floyd CD savo tėvų diskų kolekcijoje. O aš galvojau, kad ten vien lietuviškos šlagerių dainos - jokio roko. Tad visą šią popietė rausiausi po stalčius ir nubraukusi dulkes išklausydavau atrastą CD. Beruošiant lotynų namų darbus pradėjo groti "We don't need no education...". Ironiška.
Vasario vėjas įkvepia ir iškvepia. Dienos bėga. Norisi kažką nuveikti, tačiau tuo pačiu ir nepakelti pirštelio, pasimėgauti amerikietiškomis komedijomis ir serialais. Šie metai lekia per greitai, ypač kai žvelgi į praeitį. 2002 metai negalėjo būti prieš dekadą. Ne.
Man akyse stovi saulėlydis kalnuose, tarsi kažkas suskaldė ametistą ir pažėrė jo dulkes ant begalinio dangaus skliauto. Juk ametistas ramina, surikiuoja tavo mintis į tvarkingas eiles, nuskaidrina įsisiautėjusį protą. Ir tada man topteli, vasaris, šio akmens mėnuo, tamsiai violetinių lūpų dažų, sudaužytų širdžių ir purpurinių vakarų mišinys.