pirmadienis, rugpjūčio 27

you know me

kai paskęsti vanduo, uždūsta oras ir pasaulis sudūžta į mažas šukes nebėra noro gyventi. 

ji rūko tik tada, kai būna laiminga, o rašo tik tada, kai būna liūdna. jau mėnesius nieko apie ją neskaičiau. džiaugiuosi už ją, tačiau po truputį ją prarandu tarsi ji byrėtų man pro pirštus kaip pajūrio smėlis. ji kaip vasara - vis tolsta nuo manęs.
kažkada aš buvau tik indigo, tačiau dabar tapau įvairiaspalvė. atrodo pasaulis praskaidrėjo per metus. kažkodėl bijau, tačiau ir laukiu kas nutiks toliau.
vakar važiavau mašina ir žiūrėjau į Belgijos kelią. pasigedau rugių laukų, lietuviškos pievos, dobilų, karvių. mačiau tik žibintus, elektros laidus ir vokiečių senukus. tačiau man tai patiko. bent jau iš Lietuvos parsivežiau nuostabų dangų. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą