i'm out of time to become god

Pasakysiu jums vieną dalyką. Šį kartą be jokių metaforų,be jokių užuominų - rėšiu jums nepagražintą mano gyvenimo versiją kaip ją mačiau savo akimis, o ne savo sapnuose ar vaizduotėje. Šią savaitę supratau kažką labai svarbaus, kas, manau, tikrai padarys didelę permainą mano niūrokame gyvenime. Tad ištempkite ausis (šiuo atveju, atmerkite akis) ir klausykite, nes čia gali būti vienas svarbiausių mano įrašų. Be jokių vienkartinių kaukių.
Šios savaitės pradžioje išrūkau į Palangą su artimaisiais laimės ieškoti. Pripažinsiu, buvo labai smagu, pagaliau išvydau jūrą, kuri man suteikė labai daug teigiamos energijos. Tačiau grįžtant duobėtu keliu namo išgyvenau kažką nepaprasto.
Nesupraskite klaidingai, jokio sprogimo ar avarijos nebuvo. Visai atvirkščiai, beveik nieko neįvyko. Tiesiog ramiai sėdėjau mašinoje apsupta mane mylinčių žmonių, klausiausi Aerosmith dainos "Amazing" ir žvelgiau pro purviną stiklą į nepakartojamo grožio saulėlydį, kuris visą dangų nudažė raudona, rožine ir purpurine spalvomis tarsi būtų užsidegęs. O dar rugių laukai, išsidriekę prie visų Lietuvos kelių, tarsi lydėtų kiekvieną automobilį namo.
Nors tai buvo visai nereikšmingas įvykis, kaip tik tada supratau, kad dar niekada nesu buvusi tokia laiminga kaip šią akimirką. Tai buvo geriausias momentas mano gyvenime, kurio neįmanoma aprašyti. Niekada jo nepamiršiu.
Laimės negali suplanuoti. Kelis mėnesius planuojame vakarėlius, susitikimus ir keliones, tačiau tikroji laimė mus aplanko netikėtai. Jau kiek metų aš planuoju savo laimę, mąstau kaip pabaigusi mokyklą pradėsiu gyventi optimistiškai ir linksmai, be jokių rūpesčių. Laimė susideda iš daug mažų dalelyčių, kurios galbūt ir nėra labai reikšmingos mūsų gyvenime. Paprastas saulėlydis, daina, peizažas ir visas pasaulis tampa tobulas, nepaisant visų problemų. Tai buvo tarsi atsisveikinimas su vasara, kurio praūžė taip greitai, tačiau, tiesą sakant, jos dar liko mažas kąsnelis kaip mėgstamiausio močiutės pyrago. O jis visada būna skaniausias.