šiame filme nėra aktorių

Kai naktimis nemiegi, dienos tampa tarsi sapnas. Tu nežinai kas yra realybė, o kas tik tavo vaizduotė, tad su niekuo nekalbi, tik išspaudi miglotą šypseną ir lauki kito vakaro, kada visi prisiminimai išgaruos ir liks tik fotografijos. Tokiomis naktimis gali tapti bet kuo. Gali pavirsti šiek tiek per daug laimingu hipiu, fotografuojančiu kiekvieną gimtojo miesto šaligatvio plytelę, kurią esi užmynes jau kelias begalybes kartų. Gali tapti žmogumi su ryškiai violetiniais plaukais. Ir svarbiausia, gali gyventi taip kaip reikia, gali išsirėkti tyloje, gali pradėti šokti tamsoje ir juoktis, kai visi girdi, kai visi mato, tačiau jiems nė motais, nes jie irgi pusiau gyvi pusiau užmigę, vaikštantys per realybes sapnus, apsvaigę nuo nemigos, juk vasaros pabaiga, reikia atšvęsti su buteliu giros ir lėkšte tinginio. Ir viskas kaip per miglą. Tuoj sugrįšiu prie savo kasdieninės rutinos, kurios šiek tiek pasiilgau, tačiau vistiek nekenčiu. Turbūt pasiilgau kažko nekęsti, pasiilgau nebe tokių malonių popiečių su nebe tokiais viliojančiais kavos puodeliais. Tai kažkoks amžinas ratas, dėl kurio man šiek tiek svaigsta galva. Greitai vasara liks tik užmirštas sapnas, kurį retkarčiais dar prisiminsiu užuosdama tą gundantį migdolų aromatą.