Pasiilgau neoninių šviesų ir ryškiai turkinių lempučių. Tos Kalėdų švieselės per daug nuvalkiotos. Kaip norėčiau išsireikšti puošdama eglutę, apkarstyti ją kaukolėmis ir kryžiais, apšlakstyti purpuriniais dažais, tačiau turbūt niekada to nepadarysiu. Šiais metais vėl teks pakabinti kelioliką kone identiškų skambaliukų, taip pat apkarstyti blizgančiomis girliandomis. Kalėdos yra tikras cliché, atrodo niekas per tuos metus nepasikeitė. Aš stoviu vienoj vietoj ir bijau pajudėti, bijau pasirinkti neteisingą kelią, bijau susimauti gyvenime. Netikiu į Rojų, tad žinau, kad geresnės vietos kaip pasaulis niekada neatrasiu. Įdomu, ar angelai laimingi? Juk jie orumo ir gerovės įsikūnijimas, tačiau ar galime juos vadinti laimingais? Štai tas klausimas, kas gi yra toji laimė. Galbūt man nežinomas dalykas, galbūt nepastebimas, tačiau ji yra, aš tai žinau. Galbūt man tik reikia pažeminti standartus ir džiaugsmą pajusiu iš karto. Vėl kažko laukiu. Dieve, kažkas plauna man smegenis, pasidariau tokia pesimistė. O galbūt realistė. O galbūt tiesiog ciniška asmenybė.
Apsilankykit mano formspring'e: www.formspring.me/guodak ir aš, galbūt, jums atsiversiu.
Ech. O man atrodo kitaip. Gyvenimas - našta. Kitame pasauly bus geriau. jokio pavydo, jokios konkurencijos. ir būtent ten galėsim elgtis kaip norim: niekada nenusivilkti pižamos, apkarstyti eglutę kaukolėmis.
AtsakytiPanaikintinesu Dievas, bet atsakysiu. Tu tiesiog pajutai gyvenimą. Liux.