mais je suis un artiste

Pasigirdus nemaloniam garsui iš lentynų pasipylė nemokamas vynas, parduotuvės grindys virto purpuriniu baseinu, pakvipo vynuogėmis. Žmonės, kurių veidų neatsimenu, tačiau galbūt kažkada atsiminsiu, žvelgė į milžinišką balą, o aš atsiklaupiau ant kelių ir pradėjau srėbti. Nežinau kodėl, galbūt tas romantiškas raudono vyno aromatas sugundė mano pasąmonę, tačiau atsikėlusi iš itin saldaus sapno aš kažkodėl pasijutau sumišusi. Gėda jaučiau ne dėl savo poelgio, o dėl to, jog sapno pagrindinė veikėja buvau ne aš, o paslaptinga beveidė gražuolė. Ir pasąmonė manęs neapgavo, juk aš tikrai trokštu būti kai kuo kitu. Kartais jaučiuosi tokia vieniša, su tokiu skirtingu požiūriu negu kiti. Vakar nuo kaklo nutrūko mano mėgstamiausia grandinėlė, kryžiaus pakabukas nukrito ant asfalto ir sudužo į mažyčius gabalėlius. Vis dar nesuprantu kaip tai galėjo nutikti. Tačiau aš tikra, kad tai kažkoks simbolis, galbūt tolimoje ateityje ir suprasiu ką likimas mums norėjo pasakyti, galbūt likimas parašė knygą, kurią mirę visi skaitysime ir sužinosime kiekvieną smulkmeną apie savo gyvenimą.
Akyse stovi Lindsey Lohan Richard Philips filme, regis kvėpuoju kartu su ja pagal tą pačią lėtą jūros ošimo muziką, regis mūsų širdys sulėtėja. Taip pat nenustoju galvojus apie naująjį Lady Gaga klipą, tokia milžiniška dozė tobulybės, regis pakaks visai savaitei. 


Aš babmu. Per daug.