dantų pastos bučiniai

Pradėjo snigti ir regis visas facebook'as pradėjo šėlti. Toks džiaugsmas, aš kaip kažkokia kvaiša lakstau po namus. Oras toks gaivus, primena kalnus, primena slidinėjimo trasą vidury eglių miškelio, nuo kurios atsiveria tobulas peizažas. Juk kiekvienas mes turime galimybę fotografuoti savo akimis, tačiau tą vaizdą galime apibūdinti tik žodžiais. Aš regis tiek daug visko atsimenu, kad net pamirštu, kad atsimenu. Gaila, kad kuo toliau judi į priekį - tuo labiau blunka prisiminimai. Mano kelionė ilga, tačiau ją visą galiu prisiminti vos per vieną Wombats dainą. Man gera, šalta, ramu, gaivu, lyg ką tik išsivalius dantis. Kažkodėl užsinorėjau pabėgti į mišką ar prie kokio ežero, pamėtyti akmenukus į vandenį ir pagalvoti. Kartais tas miesto triukšmas sugriauna mano sielos revoliuciją. Trokštu orumo.