Žinoma, neapleidau ir savo senesnių dievukų. Mažiau nei prieš savaitę apsilankiau Roterdame. Ten su sese šėlome Red Hot Chili Peppers koncerte, už kurį poklojome nemažą sumelę pinigų, tačiau tikrai buvo verta. Vos atvažiavusios pastebėjome milžinišką maždaug penkių tūkstančio žmonių eilę, laukiančią prie arenos įėjimo. Gerą pusvalandį palaukusios pagaliau patekome į salę.
Pajutau didžiulę adrenalino dozę išvydusi Kiedį, Flea, Chadą ir Joshą. Jie įžengė su tokia energija ir pasirodė nuostabiai. Apsižliumbiau kai jie grojo mano visų mėgstamiausią dainą Scar Tissue. Taipogi nubraukiau ašarą per Under The Bridge, vos išgirdusi pirmąsias natas tos tobulas įžangos, savo širdyje pajutau tokį atsipalaidavimą, džiaugsmą. Lyg būčiau įvykdžiusi savo tikslą. Vos prieš kelis mėnesius aš beviltiškai ieškojau jų nuotraukų, stalkinau jų twitterius ir facebookus. Dabar viskas pasikeitė. Tik po koncerto jie man tapo tikri žmonės. Toliau lingavau pagal melodiją, kai Anthony savo angelišku balsu pradėjo dainuoti :"Sometimes I feel like I don't have a partner...". Nuostabiausias koncerto momentas. Visi spragtelėjo savo žiebtuvėlius, salė buvo pilna mažyčių ugnies liepsnelių, kurios lingavo pagal ritmą. O dievulėliau... Geriausia naktis mano gyvenime.
Štai, įkvėptu savo dievaičių pipirų, aš atnaujinu savo blogą šiek tiek šiltesniais atspalviais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą