koks tobulas vakaras

Na ir apsileidau. GĖDA. Tik dabar suprantu, koks nesustabdomas yra laikas. Blogas nėra vieta paberti mano beviltiškiems pasiaiškinimams. Tiesiog įsipainiojau rutinoje, pamiršau savo hobį rašymui ir visas pastangas atidaviau mokykloje. Baigiu prie jos priprasti. Šie metai ypač sunkūs, nes prasideda b-testai (paruošiamieji egzaminai), kurių šiais metais bus išties daug. Tad prisižadu sau, kad šiais metais nenuleisiu rankų ir pavyzdingai mokysiuosi.
Deja, manau, kad mokykla nėra intriguojanti tema. Regis pastebėjote, kad savo dienoraštyje stengiuosi aprašyti detales, mažyčius daikčiukus, kurie priverčia šyptelti. Juk kam įdomu šlamantys naujų lietuvių kalbos knygų puslapiai ir rūsčiai nusiteikę mokytojai?
Štai ką noriu jus pasakyti - mokykla man yra labai svarbus etapas, kadangi aš noriu atrasti kelią į tobulą gyvenimo būdą. Tai neturi būti banknotų pripildytos banko sąskaitos ar neapsakoma šlovė. Labiau trokštu laimės, laisvės gyventi, įspūdžių ir mylimų žmonių. Norėčiau keliauti, pažinti žmonių kultūras ir kas sužavės, pritaikyti sau. Maždaug prieš savaitę važiavau namo iš tėčio darbo (kadangi neturiu lietuviškos televizijos namuose, o žiūrėti krepšinį vistiek norisi), tačiau nusukome kažkur ne ten. Tiesiog pravažiavome pro labai mažą, tačiau mielą gatvelę. Tas vakaras buvo gaivus ir kažkuo tobulas, gatvelėje degė žibintai, kiekvienas namelis buvo paprastas su mažyčiai balkonėliais ir gėlėmis ant palangių. Kas kelis metrus stovėjo mediniai suoliukai. Pavadinau šią gatvelę "ispaniška gatve", todėl, kad architektūros stilius man priminė Barseloną. Staiga atsidarė vieno namelio durys, į lauką išėjo vyras. Jis vilkėjo vien tik chalatą. Jis užsidegė cigaretę ir ėmė rūkyti. Kažkodėl užsimaniau tokio paprasto gyvenimo.