antradienis, gruodžio 13

rūgštus prisilietimas

Aš pavargau gyventi ir galvoti apie gyvenimą, aš pavargau žengti į žmonių pripildytą pastatą, kuriame, regis, išgyvenamos didžiausios kančios. Kai kurie žmonės tokie klastūs, kaip gyvatės, mato žmogaus silpnybę ir žino būtent kur įgelti. Turbūt Dievas prieš mane sukurdamas nusprendė pasijuokti iš kažkokio padaro ir, kaip tyčia, pasirinko mane. Dabar tikriausiai šaiposi. Aš nerimtai. Aš net ne katalikė. Tiesiog norisi ką nors kaltinti, nors aš puikiai žinau, kad tai tik mano vienos našta. Niekada nesijaučiau tokia bevertė, aš rimtai, mano pasitikėjimo lygis nukrito kritiškai. Noriu išgyventi šias kvailas paaugliškas kančias, noriu žengti žingsnį ir rimtąjį gyvenimą, bet, regis, mano išvaizda to neleidžia. Ech, kokia kvaila ta visuomenės sistema, regis gražiems žmonėms keliami aukštesni standartai, o tokie kaip aš gali ir toliau sėdėti užsidepresavę. Gavau naujus batus, jie nerealūs, tačiau man visai netinka. Norėčiau būti tokia tobula, kaip mano vyšniniai doc'sai. Nemanau, kad per ateinančias dienas rasiu bent šiek tiek laimės ir šviesos, galbūt tik užsidėsiu kaukę su netikra šypsena. Dabar pats tinkamiausias momentas sakyti FML.




   

1 komentaras: