problemos prie kavos

Tai turbūt paskutinis įrašas iš Lietuvos, kurį rašysiu šią vasarą. Penktadienio naktį automobiliu važiuosiu į Belgiją, Briuselį, tą vietą kurioje gyvenu jau keturis metus, tačiau niekaip neįstengiu jos pavadinti "namais". Keista, jaučiuosi kaip kokia benamė, tačiau su pastoge. Galbūt kažko per daug reikalauju iš gyvenimo? Galbūt esu per daug išlepinta? Galbūt per daug prisižiūrėjau įvairių amerikietiškų romantinių komedijų? Aš tikiu, kad kažkada būsiu labai laimingas žmogus, o šis mėšlas greitai baigsis, kai baigsiu mokyklą ir skrisiu kuo toliau nuo *cough* namų. 

Šią vasarą pasijutau lyg vaikas, nors jau seniai užaugau. Vaikščiojau po seną savo kvartalą, sutikau buvusius klasiokus. Visi tokie pasikeitę! Šiek tiek susigraudinau, juk tas gyvenimo etapas buvo šaunus. Skaudžiausia bus penktadienį, kai paliksiu tėvynę, dar skaudžiau - Rugsėjo 6-tą, kai teks vėl grįžti į mokyklą.

Noriu pradėti gyventi kitaip. Regis bambėjimo savybę paveldėjau iš mamos, šiais metais bandysiu ja atsikratyti. Nors mano stiklinė puspilnė, žinau, kad esu pesimistė, tačiau nenoriu to pripažinti, tad pasitaiko, jog slepiuosi po nuolatos besišypsančia kauke. Nežinau kaip pakeisiu tą savo gyvenimą, tačiau esu tikra, kad blogo neapleisiu. Jis man sukelia vilties.

Čia ne į temą, bet dabar labai noriu starbuckso. Štai jums, mielieji, maisto pornografija.

P.s. Kas nors gal žino kokių gerų filmų ar knygų? Parašykite komentaruose, nes kitaip neturėsiu ką veikti per žiauriąją 10-ies valandų kelionę.