urbanizacijos kvapas ir pastatų prakaitas

kartais norėčiau sustoti laike ir paskęsti nepažįstamo žmogaus hipnotizuojančiose akyse, išgyventi kažką naujo bei neragauto. šį rytą pabudau ir stebėjau rūką, kaip jis tiesiog tūnojo nuobodžiame ore ir nesitraukė. pastebėjau šiek tiek per daug laimingą praeivį, jis šokinėjo iš džiaugsmo ir negalėjo nustygti vietoje.

'why are you so happy?' paklausiau. 
'because i can be'.
po kelių akimirką žmogus pradingo rūke.