anyone else feel like flooding their house and swimming in it?

viskas tarsi per miglą. keli prisiminimai, keli besišypsantys veidai, keli žodžiai. ir dar juokas. mano juokas. kažkoks kitoks, nesuvaidintas, tikras. tada - kelias. patenku į kitą pasaulį,man beveik nepažįstamą, tačiau kažkodėl vistiek laikomą namais,ten kur veda visi keliai, ten kur visi gyventojai pažįstami.
viename šio pasaulio kampe - miestas, kitame - miškas, didi Labanoro giria. Staiga atsirandu naujoje mašinoje, dardančioje per rugių lauką. debesys nusidažo raudonais atspalvias ir pastelinis dangaus skliautas apgaubia rugių jūrą. užuodžiu šlapių javų kvapą ir nusišypsau.
- mes netoli,- pareiškia R. 
visi susižvalgome.neturime nė menkiausio supratimo kur važiuojame.
galiausiai sustojame prie seno namuko. R su A išeina į lauką apsižiūrėti. vidutinio amžiaus moteris prieina prie jų, užkalbina.
po kelių minučių R grįžta.
- kai buvau mažas, čia nuolatos važiuodavau su savo broliu. 
išvažiažiuojame iš sodybos. tada išgirstu kaip R sušnabžda A
- matei tą moterį? ji buvo mano vaikystės meilė.
R atrodė keistai sutrikęs. turbūt svarstė ar tesingą kelią pasirinko. juk viskas galėjo būti kitaip.


likusią kelionės dalį apsmąsčiau savo kelią. netinkamas posūkis ir jau būčiau mirusi tūkstantį kartų... tačiau galbūt būčiau ir laimingesnė. mano kelias dar tik mažas takelis.