destruction is a form of creation

jaunas juodaodis vyriškis su apdraskyta kuprine ant sprando užsidega dar vieną cigaretę ir žygiuoja į tolį. aplinkui bedvasės, kostiumuotos būtybės tarsi šmėklos susilieja su karščiu ir "starbucks" puodeliais. rūstūs žvilgsniai sekioja kiekvieną vyro žingsnį, juodos akys stebi purvinus apdarus. gaila, kad niekas nežinojo ir niekada nesužinos, kad šis žmogus buvo dievas. ir visą gyvenimą jis praleido su savimi, nesuprastas, smerkiamas, gyvenantis su skaudžia tiesa, kurios niekas neišgirs.


what if god was one of us, just a slob like one of us, just a stranger on the bus trying to make his way home

norėčiau spragtelėti žiebtuvėliu, užmerkti akis ir pradėti linguoti kaip vėjas, kaip medžiai, kaip laikas, kaip erdvė ir taip sustingti amžinybei.


nights in white satin, never reaching the end, letters i've written, never meaning to send...


kas nors palaidokite mane, čia, dabar pat, kad galėčiau mirti pagal šią dainą, kai verkia mano siela, nes niekada nebūsiu tokia tobula kaip ši daina, kaip ši natas, kaip šis akordas. viskas chill. aš jau seniai mirus, tik dabar atostogauju.

untitled

diena mus sutinka ir palieka. ji greita, ji mūsų nelauks. tačiau man tas pats, aš moku kontroliuoti laiką, moku sustabdyti pasaulį ir ištirpti erdvėje ar nespalvotoje nuotraukoje. jaučiuosi nevaržoma, tarsi galėčiau daryti ką noriu, tačiau vistiek kažkodėl parsivelku į namus, krentu ant tos pačios sofos, miegu toje pačioje lovoje, sapnuoju tą patį sapną, ryte kepu tą pačią kiaušinienę. norėčiau viską apversti aukštyn kojom, nuimti tą nereikalingą naštą nuo savo pečių ir pradėti matuoti atstumą - valandomis, o laiką - kilometrais. tegul jau beveik pasiekiamas jūros vanduo nuplauna prakaitą ir išmaudo mane pastelinių debesų sūkuryje, atrodo tuojau įšoksiu į bangas, sudaužysiu porcelianinį vandenį ir vėl atgimsiu. 


- kaip sekėsi?
- normaliai.
- ką veikėt?


kalbėjom. juokėmės. šokom. dainavom. rėkavom. rūkėm. gėrėm. sužaidėm dar vieną kortų partiją. gyvenom.


- nieko,- sumurmu. nieko. nieko? ar verta teršti prisiminimus juos išpasakojant kitiems? ar verta juos pakoreguoti, o tiesą pasilikti sau? ne. šie momentai - tik man. jie įrašyti į mano biografiją. 
momentai iš visų praeitų mano gyvenimų kitose planetose ir visatose sukasi ratu, aplinkui tie žmonių, tačiau aš viena, mane persekioja prisiminimai su tavimi ir be tavęs. aplinkui šurmulys, tiek istorijų, veidų, man nepažįstamų vietų, tačiau aš vistiek pabaigiu savo kelionę ant to pačio suoliuko, su tuo pačiu žiebtuvėliu rankose, su ta pačia cigarete tarp pirštų. pasibaigė dar viena diena.

tobulybė

o dieve o dieve o dieve

šiuo momentu, šią minutę, akimirką virš manęs liejasi tobulas pasaulis - dangus. Jo ryškiai mėlyną skliautą apdengia oranžiniai debesys, tokios spalvos niekada nesu regėjus, tarsi tai būtų ženklas iš dievo, iš likimo, aš visatos. " Laikykis" jis man sako. Iškišu galvą pro langą, bandau rankomis paliesti smarkų lietų, tegul aplieja mane žvaigždžių dulkės ir laiko ašaros. Vis dėlto, šis dangus mus vienija, jis priklauso mums visiems ir joks apkūnutis ponas su gauruotais ūsais nenusipirks jo gabalėlio. Šis priklauso ne vien lėktuvams. Ir aš pasidarau kažkodėl laiminga, tyliai sukikenu, tarsi pasaulis būtų ką tik mane išbučiavęs. 

pauzė pasibaigė.

 

the things you own, end up owning you

KICK OUT THE JAMS MOTHERFUCKERS

sušuko Robas Tyneris ir mane nukrėtė šiurpas. ar tai tobuliausias momentas visoje žmonijos istorijoje?
tai ir leidžiu dienas, besimėgaudama mūsų visatos perliukais - perklausau senų stooges, mountain ir rush dainų, peržiūriu senus filmus.
dar kartą pažiūrėjau fight club. pamatęs šį filmą pradedi gyventi kitaip. bent jau aš. pirmą kartą pamačiusi pabaigą visai pasimečiau, ji mane taip nustebino, kad ištisą savaitę nenustojau apie ją galvojusi. complete mindfuck. kas dieną šimtai žmonių prisėda prie kompiuterio ekranų ir galvoja: "Pažiūrėsiu Fight Club, atrodo kietas filmas apie muštynes." smagu pagalvoti, kad po poros valandų jų protas bus visiškai sujauktas, apsisuks smegenys, apsisuks požiūris į gyvenimą. o gal čia tik aš.
tačiau pagrindinė aiški. "The things you own, end up owning you." tikra tiesa. mus visus nuo to graužia sąžinė. įsivaizduokite rytoj sudega jūsų namas, negi jums tikrai būtų nusišvilpt? aš tikrai jausčiausi sugniuždyta viską praradusi, nors prarasčiau tik daiktus. gyvenime reikia prisiminti, kas svarbiausia, ko neapčiuopsi rankomis. niekada neprarasi visko. gyvenimas tęsiasi.