man gėda.
Šios dienos įvykiai privertė išsižioti. Sunku besutramdyti ašaras. Šiandieną mirė mano gero draugo motina. Tyli siela. Tyli smegenys. Aplinkui gedulas.
Jaučiausi kvailai. Dar vakar bambėjau apie menkas problemas, kaip nesuprantu chemijos namų darbų, kai turiu storas šlaunis ir pilvą, kaip nekenčiu savo gyvenimo, tačiau dabar... net neįsivaizudoju ką mąstyti. Niekada neišgyvenau artimo žmogaus mirties, tačiau šiandieną supratau koks aklas yra gyvenimas ir kokios mes trapios asmenybės. Tarsi Dievas, na, galbūt jis neegzistuoja, galbūt likimas ir laikas ir yra Dievas, tačiau galbūt Dievas bakstelėjo pirštu į vieną žmogų ir nusprendė baigti jo kelionę.
Įsivaizduokite, kad jūs esate šešiolikmetis paauglys, vos pradedantis savo gyvenimą, kai sulaukiate skambutį iš Lietuvos:
- Staigiai nusipirk lėktuvo bilietą į Lietuvą. Ir pasiimk juodų drabužių.
Žvelgiu į savo draugo facebook profilio nuotrauką, į jo šypseną, kurios ilgai nematysiu, jo linksmas akis, du pirštus iškeltus į dangų. Vis mąstau, kaip jis priėmė naujieną. Lyg ir girdėčiau jo verksmą, už pusantro tūkstančio kilometrų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą