✞Δ

Mano vienintelė problema yra realybė. Nes su ja niekas nesirimuoja. Visi rimai netikri. Niekas kitas neegzistuoja. 
Pabudau žiemoje tarsi būčiau sutryptas sniegas po tavo mėlynėmis ant kojų. Atrodo viskas vėl prasidėjo iš naujo, viskas tas pats, tačiau kažkodėl nieko nebeatpažįstu, net savo atvaizdo veidrodyje. 
- Kas tu tokia?! - rėkiu iš visų plaučių ir trenkiu į stiklą. Šis sudūžta. 
Nes po visų ilgų valandų, po visų molinės masės apskaičiavimų, trigonometrijos uždavinių, po nebesuskaičiuojamų cigarečių, tu visai pasimeti. Gyveni, tačiau nežinai kodėl. O atsakymo niekas nežino.

lolololololol