paskandink mano sielvartą

Kaip greitai bėga laikas, kai kažko nelauki. Kiekvieną naktį savimi pasišlykštėjusi įsitaisau savo lovoje ir pradedu mąstyti, kaip nieko per dienas produktyvaus neveikiau. Ar aš bent kiek prisidedu prie pasaulio tobulėjimo? Atrodo valandos vis bėga, tačiau niekas nesikeičia, mes vis dar gyvename purvinoje realybėje, iš kurios, galbūt, tikimės per daug. Dienos niūrios, žmonės bado vienas kitą savo skėčių galais, kostiumuotos bedvasės būtybės šnekučiuojasi apie Kažką, kuris kažką Kažkam pasakė kaip Kažkas kažką darė su Kažkuo, piktos pensininkės slepia savo šukuosenas nuo liūties, neišsimiegojusios paauglės, vis  žvengdamos iš niekų, žingsniuoja per užtvindytas Briuselio gatveles su nubėgusiu blakstienų tušu, tarsi siektų sielos revoliucijos. O kur stoviu aš?

familiar faces

Šiandien man vėl insominja, po pasaulį skrajoju tarsi šmėkla su pajuodusiais paakiais ir degančiomis akimis. Atrodo visiems tik kliūni po kojomis, tokiais momentais norisi pasišalinti iš planetos, tapti erdve, viskuo ir niekuo, knygos pasakotoju, kuris mato visus ir visada. Kitų gyvenimai daug įdomesni už mano, man patinka įvairios žmonių istorijos, man patinka klausytis. Tokiomis nuovargio dienomis esu jums tik našta.
Tačiau nuo pat vaikystės, iš visų pasakų knygučių ir Disnėjaus filmų esame mokomi, kad viskas kažkaip susitvarko, nors ir netobulai. Prireikė tik vieno pasivaikščiojimo po parką, besiklausant Velvet Underground baladžių ar tos tobulos, paskutinės Donnie Darko (žinau, kad aš vis paminiu šį filmą ir dėl to labai atsiprašau, po truputį tampu šiek tiek trenkta fangirl, bet nieko, juk pamilau tikrą šedevrą) scenos ir sielvarto ašarų, tačiau su kažkokia paslėpta idėja tarsi būčiau supratusi gyvenimo esmę. Šiame pasaulyje nėra ir niekada nebus stabilumo. Jis visada sugebės tave nustebinti. 

in the pines in the pines

Jeigu Kurtas Cobainas pamatytų jus visus hipsterius, dėvinčius NIRVANA palaidines vien tam, kad atrodytumėt kieti, jis dar kartą save nusižudytų. Tiek daug apie Kurtą dar nežinau, bet dėl vieno tikrai esu tikra - jis niekada nenorėjo tapti rinkodaros preke. Aš žinau, kad daug žmonių mano, kad nesu ištikima grunge ir punk rock muzikos stiliams ir kad paslapčia klausausi nuvalkioto popso, tačiau man niekam nereikia įrodyti, kad ši muzika mane užpildo. Kiekviena kartą pajutusi muzikantų aistrą jų kūriniuose, aš tiesiog suvirpu, tarsi viskas ką norėjau pasakyti būtų sutalpinta į natas. Juk gitaros solo yra daug reikšmingesnis negu bet kokie žodžiai.
Aš netikiu į Dievą, bet jeigu tikėčiau, jis būtų juodaodis, kairiarankis gitaristas.

sapnai kuriuose mirdavau buvo patys geriausi

Aš grįžau į savąjį pasaulį, kur per lietų visos kostiumuotos bedvasės asmenybės išeina parūkyti ir pasišnekučiuoti su savo klonais. Visur tik tuštuma ir žmonės su juodais skėčiais ir lietpalčiais, visi tyli, tik mašinų signalizacijos ir lietaus barbenimas į vienodų namų stogus kalba už mus. Aplinka tampa nespalvota. Vėl grįžta niūrios mintys ir tinginystė, grožio beveik nematyti, nebent Jake Gyllenhaal veidas, į kurį negaliu nustoti spoksojus. Tobulumo dozė visam gyvenimui, kaip ir filmas Donnie Darko, kurio niekada nenustosiu žiūrėjus.
Su manimi kažkas negerai. Gyvenimas susimaišė su sapnais, o sapnai su gyvenimu, tad realybė nebeegzistuoja. Daugiausia laiko praleidžia savo baltame kambaryje, kuris kvepia ir atrodo kaip ligoninės palata. Viskas atsiduoda tuštuma, aš pati jaučiuosi tarsi mano individualumas tirptų ir aš po truputį tampu erdve. Esu apsileidusi asmenybė, o pasibaigus šioms atostogoms vėl tapsiu insomniake, kuri niekada nemiega, bet ir niekada nėra atsibudusi.

razors pain you, rivers are damp, acid stains you, drugs cause cramps

Aš esu mano kūryba ir mano įkvėpimai. Per šias atostogas mačiau tiek daug filmų šedevrų, kurie privertė mane sustoti laike bent akimirkai ir pamąstyti apie gyvenimą. Atrodo tuoj verksiu, nes šie filmai baigėsi. Norėčiau su jumis pasidalinti kelias citatas iš per šias atostogas matytų filmų. Jos man pasirodė tikrai nuostabios. Norėčiau aš būti kažką tokio parašiusi.


Wanting people to listen, you can't just tap them on the shoulder anymore. You have to hit them with a sledgehammer, and then you'll notice you've got their strict attention. - SE7VEN


Strange. But even when you know it has to end, when it finally does, you always get that inevitable twinge: Have I done the right thing? - Alfie


Sometimes there's so much beauty in the world, I feel like I can't take it, and my heart is just going to cave in. - American Beauty


The things you own end up owning you. - Fight Club


Do you want your sister to lose weight? Tell her to get off the couch, stop eating twinkies and maybe go out for field hockey. You know what? No one ever knows what they want to be when they grow up. You know it takes a little, little while to find that out, right, Jim? And you... yeah, you. Sick of some jerk shoving your head down the toilet? Well, you know what? Maybe... you should lift some weights, or uh, take a karate lesson and the next time he's tries to do it, you kick him in the balls. - Donnie Darko


They see only what they want to see. - The Sixth Sense


What needs to happen? No one's ever gonna' kiss her, man. You know, they're building a new Disney Land in Florida. If I could have any job in the world, I'd be a professional Cinderella. You could be Snow White. And Polly could be Minnie Mouse. Everyone would hug her and kiss her and love her and no one would ever know what was in that big ol' head of hers, you know? - Girl, Interrupted


Nuostabūs filmai. Nuostabios citatos. Atrodo reikia grįžti realybę. Gana gyventi kitų gyvenimas. Aš dar sugrįšiu į tą filmų pasaulį, ne tą tobulą, o tą visai sumautą. Man jis patinka. 

drėgmė

Ši savaitė buvo išties nostalgiška. Kaip seniai jaučiau bažnyčios drėgmę ir tylą, kaip seniai mano siela tylėjo žvakių šviesoje. Aš netikiu į Dievą ar į angelus, tačiau tikiu į Rojų ir Pragarą. Žinoma, nemanau, kad Rojus yra aukštai danguje,o Pragaras giliai po žeme. Tiesiog visa širdimi tikiu, kad pasaulyje yra karmiška teisybė, bent jau po mirties. Žmogus kada nors turi gauti ko nusipelnė.

Sėdėdama ant šaltų bažnyčios krėslų dar kartą prisiminiau, kodėl atsisakiau tikėjimo. Pastebėjau vieną merginą, kuri ėjo sakyti išpažinties kunigui. Po kelių minučių ji baigė kalbėti ir atsistojo. Visi žmonės pradėjo žiūrėti vien tik į šią merginą, tarsi ji būtų kažkokia paleistuvė, kurios purvinas gyvenimas yra vien nuodėmėmis klotas. Atrodė, kad visi norėjo ją apmėtyti šaltais akmenimis. Pasišlykštėjau visai žmonėmis toje bažnyčioje. Dar kartą įsitikinau, kad religija yra tik smegenų plovimas.  

stupidity should be painful

Ši savaitė - klastingi spąstai į nežinomybės pinkles, netikėti pasivaikščiojimai po akląją tamsą ar per ryto pūgą, nostalgiškų pojūčių antplūdžiai įžengus į šlapimu smirdantį vaikystės raudonų plytų namą, pažįstami veidai ir šypsenos, kavos puodelis sustingusiame porcelianiniame delne ir niekada nesibaigiančios istorijos apie du beveik visai nieko bendro neturinčius gyvenimus. Kartais jaučiuosi lyg gyvenčiau visai kitame pasaulyje, nutolusiame vos 1700 kilometrų nuo čia. Atrodo lyg būčiau trumpam užsukusi į praeitį, į savo vaikystę, kur viskas buvo žymiai paprasčiau, kur aukščiausia vieta buvo tėčio pečiai, didžiausi priešai - broliai ir seserys ir verkdavome tik tada, kai nusibrozdindavome kelius. Aš žvelgiu į savo vaikystės kvartalą gerdama aviečių arbatą ir iš lėto virstu į marmurą. Žinau, kad kažkada ateis diena, kai išmoksiu toleruoti prisiminimus.